Biglis (Beagle)

biglis
Kilmės šalisAnglija
Gyvenimo trukmė12 – 15 metų
Ūgis / AukštisPatinas: 33 – 41 cm
Patelė: 33 – 41 cm
SvorisPatinas: 10 – 11 kg
Patelė: 9 – 10 kg

Biglis aprašymas

Bigliai yra vidutinio dydžio šunys, priklausantys sportinei grupei. Nors visą laiką šios veislės šunų egzistavo daugybė, šiuolaikinė veislė kilo Anglijoje, 1800-aisiais metais. Bigliai yra populiariausias pasirinkimas naminių gyvūnėlių augintojams dėl savo dydžio ir ramaus temperamento bei yra naudingi medžioklėje, kadangi turi aštrų uoslės pojūtį.

Biglis Charakteristika

Bigliai, turintys tvirtą kūno struktūrą, primena medžioklinius šunis. Dėl savo vidutinio dydžio, Bigliai gali būti naudojami medžioklėje, tankių brūzgynų plotuose, kur galėtų ieškoti aukos. Šuo įgauna apsaugą pasislėpęs už tankių krūmų, pasislepia jų storas ir tankus kailis. Šuns taikus charakteris paverčia jį puikiu medžiotoju, gerai sutariančiu su kitais šunimis.

Temperamentas ir asmenybės bruožai

Bigliai yra patys draugiškiausi šunys iš visų veislių, tačiau jie buvo išveisti medžioklei. Geriausios Biglių savybės yra polinkis tyrinėti lauke ir entuziazmas sekti pėdsakus. Ši nepriklausoma veislė neretai loja, kaukia ir kartais gaudo savo paties uodegą. Dėl savo neįtikėtinai didelės tolerancijos, ramus ir drąsus, žaismingas Biglis yra puikus šeimos augintinis dėl gero sutarimo su vaikais.

Biglis Priežiūra

Bigliai yra bendruomeniški šunys, kuriems tinka tiek žmonių tiek kitų šunų draugija. Taip pat jiems reikia daug laiko praleisti kieme, kaip ir namuose. Bigliams reikalingas reguliarus fizinis krūvis, pavyzdžiui, žaidimas parke ar erdvioje kiemo teritorijoje, taip pat pasivaikščiojimas su pavadėliu ir bet kokios kitos veiklos lauke. Ši veislė gali priprasti prie vėsesnių oro sąlygų ir gyventi lauke daugelį sezonų, kol bus turima šilta ir uždara vieta (būda). Biglių trumpas, tankus kailis nereikalauja dažno šukavimo. Retas šukavimas reikalingas tik tam, jog sušukuotumėte atsistojusius plaukus ir susivėlimus. Tai viskas ko reikia Bigliui, kad jis atrodytų sveikas ir energingas.

Sveikata

Biglių vidutinė gyvenimo trukmė siekia nuo 12 iki 15 metų. Paprastai Biglių bendra sveikata gera, tačiau kartais Biglius paveikia kelios specifinės ligos: girnelės išnirimas, glaukoma, epilepsija, centrinė progresuojanti tinklainės atrofija (CPRA), hipotiroidizmas, distichiazė, chondrodisplazija, akių sausasis keratokonjunktyvitas (KCS). Kurtumas, katarakta, A tipo hemofilija, demodekozė ir bambos išvarža – tai kelios ligos, kurios kartais paveikia šią veislę, tačiau pagrindiniai negalavimai yra šie: pirminio karnitino trūkumas (CUD) ir tarpslankstelinio disko liga. Norint atpažinti šias ligas, reikia atlikti klubo, skydliaukės ir akies testus.

Istorija

Žodis „Biglis“, manoma, kad kilo iš Senosios Prancūzijos žodžio, kuris reiškė atvirą gerklę (balsą), tad tai yra galimas ryšys su šuns lojimu. Taip pat yra spėliojama, jog šuns vardas kilęs iš Senosios Prancūzijos, Keltų arba Anglų kalbos, reiškiantį „mažas“. Biglių tipo šunys dažniausiai buvo naudojami Anglijoje, 1300-aisiais metais, populiariam kiškių gaudymo sportui, bet pavadinimas „Biglis“ nebuvo vartojamas  iki 1475-ųjų metų. Medžiotojai sekdavo šunį arba kartais net nešdavo juos įsidėję į kišenę. 1800-aisiais metais buvo kelios Biglių rūšys, išsiskiriančios dydžiu, tačiau kišeninio dydžio šunys buvo populiariausi. Šių mažų šuniukų apimtis buvo tik 23 centimetrai ir todėl jiems buvo reikalinga medžiotojo pagalba, kad pereitų tankius laukus. Dėl savo mažo dydžio, Bigliai buvo lėtesni ir juos buvo lengviau sekti, tad dažniausiai jie tikdavo moterims, senyvo amžiaus žmonėms ir tiems, kurie tiesiog neturėdavo ištvermės ar polinkio dirbti su aktyviu šunimi.

Pirmą kartą Biglis paminėtas Jungtinėse Amerikos Valstijose, vadinamame Ipsvičo mieste, Masačiusetse, 1642-aisiais metais. Prieš Amerikos pilietinį karą, žmonės šiaurėje naudodavo Biglius, bet tie šunys nepriminė Anglijos Biglių. Kai karas pasibaigė, Anglų Bigliai buvo importuojami kryžminimui ir šiuolaikinio Amerikos Biglio veisimui. 19 amžiaus pabaigoje, pasirodė Biglių populiarumas parodose ir medžioklėje laukuose. Netrukus po to, mažieji šunys, turintys garsų lojimą, tapo vieni iš populiariausių Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriems buvo teikiama pirmenybė kaip šeimos augintiniams.

[huge_it_gallery id=“4″]

5 2 balsai
Įvertinimas
guest
1 Atsiliepimas
Naujausi
Seniausi Geriausiai įvertinti
Inline Feedbacks
View all comments
Unė
Unė
prieš 7 mėnesius

Ar bigliai sutaria su katėmis?