Labradoro retriveris (Labrador Retriever)

labradoro retriveris
Kilmės šalisDidžioji Britanija, Kanada
Gyvenimo trukmė10 – 13 metų
Ūgis / AukštisPatinas: 56 – 63 cm
Patelė: 54 – 60 cm
SvorisPatinas: 27 – 40 kg
Patelė: 27 – 35 kg

Labradoro retriveris aprašymas

Labradoro Retriveris visame pasaulyje ilgai buvo laikomas tinkamiausiais kaip naminis augintinis. Ypač tinkami ir dažnai treniruoti medžioklei su ginkluotu medžiotoju, Labradorai teisėtai įgavo „ginklo šuns“ pavadinimą. Tai yra nepaprastas kompanionas darbui, kuris gali būti naudojamas įvairiose srityse, tokiose, kaip fizinė pagalba ar asmens saugojimas. Vis dėl to, jų ištikimybė ir draugiškas charakteris sudaro išskirtinio šuns įvaizdį.

Charakteristika

Dėl stipraus, sunkaus kūno ir kvadrato formos proporcijų, Labradoro Retriveriai yra paskirti darbiniais šunimis. Keletas iš jų charakteristikos ypatybių yra šuns turimas stiprus žandikaulis ir plati galva. Šie šunys taip pat turi stiprias kojas ir pečius, kurie jiems leidžia greitai judėti. Suaugusio šuns ūgis siekia nuo 53 iki 61 centimetrų aukščio ir sveria nuo 23 iki 36 kilogramų. Kailis yra tiesus, tankus ir trumpas, išorinis sluoksnis yra šiek tiek grubus, o vidinis yra storas ir minkštas. Ši kailio savybė Labradorui suteikia visišką nepralaidumą vandeniui. Tankus vidinis kailis apsaugo odą ir išorinis kailis išstumia vandenį lauk. Labradorai pasižymi savita ryškia elegancija, tiesiu, išdidžiu elgesiu, tačiau draugiška veido išraiška, kuri pritraukia naujas pažintis savo šeimininko šeimai.

Labradoro Retriveriai paprastai skirstomi į skirtingos paskirties kategorijas. Pasirodymams Labradorai yra auginami puoselėjant grožį ir laikyseną – tiksliau, tobulinant išvaizdą. Medžiokliniai šunys dažniausiai mokosi tradiciniu būdu, siekiant kuo daugiau naudingumo. Medžiokliniai Retriveriai turi nepralaidumo vandeniui bruožą, nepaprastą uoslės jutimą, vikrumą, atsidavimą savo šeimininkui. Kovotojai Labradorai yra auginami greičiui, energijai ir lavinamas jų sumanumas, išvaizda puoselėjama mažiausiai. Jų išvaizda prilygsta tradiciniams, įprastiems Labradorams – jie yra apkirpti, mažesnėmis galvomis ir paprastai yra sutinkama, kad ši rūšis gali būti šiek tiek per entuziastinga paprastam šunų šeimininkui. Jie reikalauja daugiau kasdieninio fizinio krūvio ir jiems reikia daug daugiau erdvės judėti. Ne ką mažiau populiarūs yra Labradorai kaip naminiai augintiniai.

Nereikia nei sakyti, kad ši veislė yra auginama dėl sumanumo, švelnaus temperamento, tolerancijos ir energijos bei ramybės balanso. Jie yra laimingi, kuomet dūksta parke ir taip pat džiaugiasi ramiais vakarais prie židinio. Nesvarbu dėl rūšių skirtumo, visi Labradoro Retriveriai yra panašios charakteristikos, kuri dažnai paverčia juos darbiniais šunimis: ištvermė, energija, jėga ir sugebėjimas atgauti pasitikėjimą, kartu su palaikoma pusiausvyra tarp turimos kūno struktūros ir gyvybingumo.

Labradoro Retriveris gali būti įvairių spalvų : juodos, šokoladinės ir geltonos. Populiariausia spalva yra juoda, o antra iš populiariausių – šokoladinė. Nosies spalva turėtų būti tokia pati kaip ir kailio plaukų, su nedideliu išblukimu. Visas kitas spalvas lemia tai, kokie Labradoro Retriveriai bus sukryžminti. Akys turėtų teikti sumanumo ir mielumo įspūdį. Akių spalvos paprastai būna: rudos spalvos akys – juodos ir geltonos kailio spalvos, šviesiai rudos spalvos akys – šokoladinės kailio spalvos Labradorų.

Temperamentas ir asmenybės bruožai

Labradoro Retriveris turi stiprų medžioklės instinktą ir mėgsta keliauti. Jie yra aktyvūs, bet ramūs ir paklusnūs, jei tinkamai treniruojami. Plaukimas ir žaidimas „atnešk“ – patys mėgstamiausi veislės užsiėmimai. Jie yra geri medžiotojai laukuose, puikūs plaukimo kompanionai. Reguliarus fizinis krūvis yra būtinas, kad palaikytų Retriverių formą. Jie mėgsta mokytis, yra lengvai bendraujantys, mandagūs ir gerai sutaria su gyvūnais, vaikais ir tiesiog su visais, kuriuos sutinka. Labradoro Retriverių temperamentas lemia tai, kad tai yra populiari veislė šeimai, bet neypatingai gera sarginio šuns pareigoms.

Labradoro retriveris priežiūra

Šukavimas kartą per savaitę yra viskas, ko reikia Labradoro Retriveriui, kadangi jų kailis yra atsparus vandeniui ir taip pat šiukšlėms bei purvui. Šukavimas nėra būtinas dėl kailio savybės natūraliai valytis. Labradorui reikalingas rūpinimasis jų natūraliu grožiu ir bendra sveikata. Reguliarus fizinis krūvis itin reikalingas. Labradorai turi daug energijos ir mėgsta žaisti, tad kasdien turėtų būti užtikrintas jų energijos išnaudojimas. Kai yra galimybė, Labradoro Retriveriams reikėtų leisti paplaukioti, nes tai yra vienas iš jų mėgstamiausių užsiėmimų. Baseinai, paplūdimiai, upės, ežerai; viskas yra Labradorams tinkama. Kol šuniukas yra jaunas, turėtumėte užtikrinti Labradoro saugumą kol jis vandenyje, kad įsitikintumėte, jog jis jaučiasi saugiai ir sugebės išlipti iš vandens. Su laiku ir pasitikėjimu, jaunieji šuniukai plaukti išmoks, tačiau iš pradžių jie gali jausti paniką ar greitai pavargti.

Vienas dalykas, kuris yra labai svarbus ir jį reikėtų įsidėmėti, tai, kad ši veislė yra linkusi greit priaugti antsvorio, jei šuo nedirba fiziškai ir daug ilsisi arba šeriama per daug. Vienas dažniausių sveikatos sutrikimų, būdingų šiuolaikiniams Labradorų šunims yra nutukimas. Sveikas Labradoras turėtų būti dailios smėlio laikrodžio formos. Nors dažnai gali kilti noras vaišinti savo augintinį skanėstais dėl besąlygiškos meilės, daug geriau yra kokybiškai praleisti laiką žaidžiant su augintiniu, nei duodant valgomų skanėstų. Tai garantuos šeimininko ir Labradoro tarpusavio ilgą ir sveiką draugystę. Labradorai gali gyventi lauke, būdoje, nes jie yra prisitaikantys prie šaltesnių oro sąlygų, bet geriausia būtų jiems yra gyventi namie, arti žmonių.

Sveikata

Labradorų veislės gyvenimo trukmė siekia nuo 10 iki 12 metų. Keletas pagrindinių sveikatos sutrikimų, kurie sukelia skausmą Labradorams yra girnelės išnirimas, šunų klubo displazija (CHD), disekuojantis osteochondritas (OCD), alkūnės sąnario ir peties displazija. Šios veislės šunys taip pat retkarčiais kenčia nuo distichiazės, fizinio krūvio sukelto išsekimo, diabeto, raumenų distrofijos, triburio vožtuvo displazijos ir entropijos (voko įvirtimo). Smulkesni sveikatos sutrikimai: tinklainės displazija, centrinė progresuojanti tinklainės atrofija (CPRA), hipotiroidizmas, karščiavimas ir katarakta. Atliekant sveikatos apžiūrą, rekomenduojama atlikti kelio, klubo, akies ir alkūnės sąnario testus.

Istorija

Šiuolaikiniai Labradoro Retriveriai buvo išveisti iš populiarių žvejyboje Niūfaundlendų ir Labradorų, Atlanto pakrantės provincijoje, Kanadoje, netoli Labradoro jūros. Iš pradžių, Niūfaundlendų veislės buvo dvi rūšys: didesnė ir mažesnė, kurių pagrindinis skirtumas ir buvo jų dydis.

Mažesnis Niūfaundlendas buvo juodos spalvos, švelnaus kailio ir vidutinio dydžio. Didesni Niūfaundlendai buvo žymiai didesni ir labiau tinkami traukti sunkius krovinius. Tačiau negalima sakyti, kad mažesnis „Nefis“ nepajėgė traukti savo mažesnės dalies. Jų puikus judrumas žvejyboje ir gaudymas tinklais vandenyje bei jų atnešimas, kartu su vertu dėmesio prisirišimu ir žaismingumu su šeima ilgo darbo pabaigoje, paverčia mažesniuosius Niūfaundlendus populiaresniu žvejų, dirbančių pakrantėje, pasirinkimu.

Mažesnieji „Nefiai“ taip pat buvo naudingi vilkimo darbuose. Šios veislės šunų jėga ir ištvermė niekuomet nepriklausė nuo šuns dydžio. Taip pat puiki nauda žvejui buvo natūrali fizinė ištvermė, kurią parodė tiek mažesnė tiek didesnė Niūfaundlendų rūšys. Abiejų rūšių šunys turi plėvėtus pirštus ir dvisluoksnį kailį, su viršutiniu sluoksniu, kuris atstumia vandenį, ir uodegą, kuri yra platesnė ties viduriu.

Nors Niūfaundlendų šunys išgyveno populiarumo sumažėjimą, kuomet šunų turėjimas Kanadoje buvo apmokestintas, jie buvo dažni keliautojų Britų kompanionai 18-tame – 19-tame amžiuje ir per visą tą laiką tapo visapusiškais turtingųjų kompanionais. Mažesniųjų Niūfaundlendų veislės rūšies populiarumas pakilo, ir, 1903-aisiais metais, šie, prisitaikantys ir dar labiau energingi Niūfaundlendai buvo pristatyti Anglijos veislynų klubui bei netrukus jie įgijo savo pavadinimą: Labradoro Retriveris. Tuomet, ši veislė patobulėjo, ypač pradėjus dirbti su medžiotojais, tapo gerai vertinami dėl savo priežiūros, dėl atsidavimo savo šeimininkui ir gerų manierų.

Veislė buvo pripažinta Amerikos veislynų klubo 1917-aisiais metais ir jos populiarumas augo metų metus. Jie tapo nenuginčijamais lyderiais šeimos kompanionais.

4.8 5 balsai
Įvertinimas
guest
3 Atsiliepimai
Naujausi
Seniausi Geriausiai įvertinti
Inline Feedbacks
View all comments
Dalia
Dalia
prieš 8 mėnesius

Svajojame su šeimyna turėti labradorą, tik sunku rasti nusipirkti..

Eglė
Eglė
prieš 9 mėnesius

Nuostabus šuo ir šeimos draugas 🙂

Regina
Regina
prieš 1 metus

Labradoras yra labai malonus, draugiskas, nera agresyvus zmoniu ir vaiku atzvilgiu, dievina vaikus. Kai kazkas paskambina į duris pradeda loti, bet kai uzeina i namus laizosi :))
Trukumai. Labai energingas, ne tinginiams. Jis megsta zaisti ir nuolatos kisa zaislus. gadina daiktus namuose ir neklauso kieme. Butina uztikrinti, kad maistas butu subalansuotas. Butina ji sukuoti. Pavasari ir rudeni apskritai sakes. Tris kartus per diena galite sukuoti ir vis tiek seriasi.
Jei esate uzsiemes zmogus ir daug dirbate, suo ne jums, nes su juo reikia daug uzsiimti.. Bet musu seima myli sia veisle 🙂