Berno Zenenhundas (Bernese Mountain Dog)

Berno_Zenenhundas
Kilmės šalisŠveicarija
Gyvenimo trukmė11 – 14 metų
Ūgis / AukštisPatinas: 64 – 70 cm
Patelė: 58 – 66 cm
SvorisPatinas: 38 – 50 kg
Patelė: 36 – 48 kg
Kaina500 – 1200 eur

Berno Zenenhundas aprašymas

Savo kailio spalva labai panašus į Senbernarą, Berno Zenenhundas yra vienintelė Šveicarijos Zenenhundų veislė, kuri turi ilgą, šilkinį kailį. Protingas, stiprus, judrus, ramus ir pasitikintis, Berno Zenenhundas yra universalus darbininkas.

Charakteristika

Didelis, ištvermingas ir tvirtas Berno Zenenhundas sugeba lengvai susidoroti su jam paskirtu darbu dėl turimo vikrumo, greičio ir jėgos. Jis turi šiek tiek ilgą, kvadrato formos kūną, bet nėra aukštas. Šuns lėtas bėgimas apibūdina jo natūralų darbą, bei turima gera varymo energija. Vidutiniškai ilgas ir storas kailis, kuris yra tiesus arba nežymiai garbanotas, apsaugo nuo labai šalto oro. Šuns ryškus ir įspūdingas trijų spalvų kailio derinys (blizganti juoda žemės spalva, su prabangių rūdžių ir švarios baltos spalvų žymėmis) ir švelni išraiška paverčia jį mielu šunimi.

Temperamentas ir asmenybės bruožai

Šis ištikimas, švelnus ir visiškai atsidavęs šuo yra atsargus nepažįstamiems ir labai geras vaikams. Jis taip pat mėgsta žaisti su kitais augintiniais ir šunimis bei būna nelaimingas, jei nėra įtraukiamas į šeimos bendrus užsiėmimus. Berno Zenenhundas yra geriausiai apibūdinamas kaip gero būdo ir taikus šeimos kompanionas. Šios savybės pastebimos, kai šuo suauga.

Berno Zenenhundas Priežiūra

Kad būtų užtikrinta gera Zenenhundo kailio priežiūra, pakanka jį iššukuoti kartą per savaitę. Berno Zenenhundas mėgsta būti lauke, ypatingai šaltame ore. Nors jie gali gyventi lauke, vidutiniškai šaltame klimate, Berno Zenenhundai yra taip prisirišę prie žmonių, kad jų negalima palikti vienų kieme.

Nedidelė kasdieninė mankšta, tokia, kaip pasivaikščiojimas su pavadėliu ar trumpa išvyka pėsčiomis yra viskas, ko reikia šiai veislei, kad palaikytų formą. Kuomet viduje, jam turėtų būti duota kuo daugiau erdvės. Berno Zenenhundai taip pat mėgsta traukti daiktus.

Sveikata

Berno Zenenhundo veislės šunys kartais yra linkę į sveikatos sutrikimus, tokius, kaip „Villebrando“ liga (vWD), hipomielinizacija, alergijos, hipotiroidizmas,  hepatocerebrine degeneracija ir laipsniška tinklainės atrofija (PRA). Nedidelės ligos, nuo kurių šunys kartais kenčia yra: katarakta, subaortinė stenozė (SAS), entropija ir ektopija. Rimtesni negalavimai, paveikiantys šią veislę yra šunų klubo displazija (CHD), alkūnės sąnario displazija, skrandžio sukimas ir stiebinių ląsteliu navikas. Daug priežiūros reikia suteikti, kad užkirsti kelią širdies insultui.

Berno Zenenhundams patariama reguliariai atlikti DNA, širdies, klubo, akies ir alkūnės būklės patikrinimo testus, kurių gyvenimo trukmė yra nuo 6 iki 9 metų. (Šunų gyvenimo trukmė, kaip sako Swiss Maxim: „Trejus metus – jaunas šuo, kitus trejus metus – geras šuo, sekančius trejus metus – senas šuo. Kažkiek daugiau yra Dievo dovana.“)

Istorija

Bernai yra garsūs dėl buvimo vieninteliais Šveicarijos Zenenhundais, ar Zenenhundais, su šilkiniu, ilgu kailiu. Tiesa, dėl jų kilmės yra dažnai ginčijamasi, bet keletas ekspertų tiki, jog šuns istorija nusikelia į tuos laikus, kai romėnai užgrobė Šveicariją, kol vietiniai saugojo šunis ir romėnų Mastifas buvo sukryžmintas. Rezultatą lėmė stiprus šuo, kuris galėjo toleruoti žvarbų Alpių klimatą ir buvo naudojamas kaip galvijų varovas, piemuo, bendro žemės ūkio šuo, saugotojas.

Buvo mėginimų išsaugoti Berno Zenenhundų veislę, nepaisant jų universalumo. Berno Zenenhundų skaičius žymiai sumažėjo iki vėlyvojo 19-ojo amžiaus, kai profesorius Albertas Heimas, geologas ir šunų mylėtojas, pradėjo studijuoti Šveicarų šunis ir identifikavo Berno Zenenhundą kaip savitą, atskirą individą. Daugybė išlikusių šunų buvo pastebėta slėnyje, žemiau Šveicarijos Alpių.

Daktaro Heimo pastangos užtikrino šunų reklamą Šveicarijoje ir netgi Europoje. Šios veislės iš pradžių buvo pastebėtos „Durrbach“ Šveicarijos teritorijoje, taigi tuomet veislės originalus pavadinimas buvo „Durrbachler“. Bet kai tik veislė pradėjo plisti kituose regionuose, ji buvo pervadinta Berno Zenenhundo vardu.

Pirmasis Berno Zenenhundas buvo pristatytas į Jungtines Amerikos Valstijas 1926-aisiais metais, vėliau, 1937-aisiais metais, įgijo Amerikos Veislynų klubo pripažinimą.

Author: apiesunis

5 1 balsas
Įvertinimas
guest
0 Atsiliepimai
Inline Feedbacks
View all comments