Vokiečių bokseris aprašymas

Vokiečių Bokseriai yra trumpaplaukiai, vidutinio dydžio šunys, su kvadrato formos, trumpu snukiu. Kilę iš Vokietijos, 1800-aisiais metais, šios veislės šunys buvo priskirti Buldogams ir veisti kaip kompanionai medžioklei. Bokserių jėga ir vikrumas pavertė juos puikiais bėgikais. Medžioklėje jie laikydavo didelį grobį, kol ateis medžiotojas. Bokseriai yra klasifikuojami į darbinių šunų grupę. Tiek praeityje, tiek dabartyje, jie dirbdavo kariuomenėje kaip siuntų nešėjai ir pasiuntiniai, su K9 policijos pajėgomis, kaip aklųjų vedliai, užpuolimuose ir kaip sarginiai šunys. Bokserių protas, jų atsidavimas tiems, kurie jį priglaudė ir gebėjimas sutarti su mažesniaisiais yra aukšto lygio ir tai paverčia šią veislę puikiais augintiniais.

Charakteristika

Bokseriai yra tvirti, raumeningi, su kvadratinės formos kūnu. Jų ūgis siekia nuo 53 iki 64 centimetrų ir sveria nuo 25 iki 34 kilogramų. Galva yra labiausiai išskirtinė ir labiausiai vertinama visoje išvaizdoje, dėl buko ir plataus snukio ir atsikišusio žandikaulio – tai reiškia, kad apatinis žandikaulis yra ilgesnis negu viršutinis. Tai yra brachicefališka veislė, nors ji nėra tokia narsi ir drąsi  kaip Buldogų veislė. Snukis nėra toks trumpas ir sąkandis nėra toks ryškus. Bokserių dantys ir liežuvis neišlenda, kai burna yra uždaryta.

Kuomet Vokiečių Bokseris yra dėmesio centre, kūno linija, nuo pakaušio, nežymiai nusileidžia žemyn ir šuo rodo savo didžiavimąsi savimi. Bokseriai visada yra raumeningi. Šios veislės šunys turėtų būti sportiškos išvaizdos. Kai juda, Bokseris užima daug vietos dėl savo plačios eisenos. Kailis yra trumpas ir blizgus, gali būti keleto skirtingų gelsvai rudos spalvos atspalvių, kurie svyruoja tarp geltonai rudos, raudonos ir rudos. Kitos galimos spalvos yra margos, kai kailis yra dryžuotas, tuomet kiekvienas gelsvai rudos spalvos atspalvis yra su juodos spalvos ruožais. Bokserių paplitęs bruožas yra papildomų žymių turėjimas, kurios vadinamos „blykstėmis“, kai krūtinė, veidas ar pėdos būna balti. „Blykstės“ gali būti vienoje vietoje arba visose išvardintose kūno vietose.

Bokseriai nustato perspėjančią išraišką, kai pastebi ką nors neįprasto ar pavojingo, net jei tuo metu ilsisi. Jų stambi išvaizda ir stiprus žandikaulis paverčia Bokserius įspūdingais sarginiais šunimis. Su neįprastu jėgos ir vikrumo deriniu, kartu su įmantria elegancija, Bokseriai išsiskiria iš kitų šunų.

Temperamentas ir asmenybės bruožai

Bokseriai yra puikūs kompanionai aktyviai šeimai. Bokseriai yra energingi, narsūs, draugiški ir atsidavę. Jie gerai klauso komandų ir reaguoja į to žmogaus poreikius, kuriam jis tarnauja. Bendrai, ši veislė gerai sutaria su kitais naminiais gyvūnėliais ir šunimis, bet kartais jie parodo agresiją prieš nepažįstamus šunis arba tos pačios rūšies šunims. Kitais atvejais, neturėtų būti jokios agresijos prieš nepažįstamus, su kuriais jie yra supažindinti. Bokseriai yra žinomi kaip kaprizingai atsargūs su nepažįstamaisiais, todėl Vokiečių Bokseriai turėtų būti supažindinti su jais. Su tais, kurias elgiasi draugiškai, Bokseriai gali per daug įsidūkti, tad jie turi būti treniruojami nuo mažumės, kad nešokinėtų ant žmonių. Be abejo, šuo turi būti raginamas žaisti. Jie yra sumanūs, žaismingi ir labai bendruomeniški iš prigimties. Tai paverčia šios veislės šunis puikiais kompanionais pasivaikščiojimui parke, treniruotėms ir palaikančiais gerą bendrą šeimos savijautą.

Vokiečių bokseris priežiūra

Bokseriams reikalingas tik retas šukavimas, kad pasišalintų negyvi plaukai. Kasdieninės fizinės ir protinės treniruotės yra esminis šuns priežiūros būdas, jie labai mėgsta bėgiojimą. Pakankamas užsiėmimas su šunimi yra ilgi pasivaikščiojimai su pavadėliu arba lėtas bėgimas. Jis nėra sutvertas gyventi lauke ir nemėgsta karštų oro sąlygų. Šuniui geriausia tada, kai leidžiate jam leisti savo laiką kieme arba namuose. Kai kurie Bokseriai gali knarkti.

Sveikata

Bokserių vidutinė gyvenimo trukmė siekia nuo 8 iki 10 metų, tačiau jie gali kęsti nuo tokių nedidelių sveikatos negalavimų, kaip kolitas, skrandžio sukimas, ragenos erozija ir hipotiroidizmas. Sudėtingesnės ligos, būdingos šunims: šunų klubo displazija (CHD), Bokserių kardiomiopatija ir aortos vožtuvo stenozė (SAS). Kartais šios veislės šunims pasireiškia degeneracinė mielopatija ir gali susidaryti smegenų navikai. Šios veislės šunys stipriai reaguoja į acepromaziną (injekcija) ir yra jautrūs karščiui. Baltieji Bokseriai kartais gali būti kurti. Dažniausiai rekomenduojami testai šios veislės šunims yra skydliaukės, klubo ir širdies testai.

Istorija

„Barbento Bullenbeiseris“ ir „Danziger Bullenbeiseris“ – tai dvi išnykusios centrinės Europos šunų veislės, kai Bokseriai buvo atrasti. Bullenbeiseriai, išsiskiriantys dideliu ir plačiu kandimu, buvo naudingi mažesnių meškų, elnių ir laukinių lokių gaudymui miškuose. Šunys užsikabindavo už aukos ir laikydavo kol medžiotojas prieidavo ir užmušdavo. Kad juos pavytų, buvo reikalingi vikrūs ir stiprūs šunys su gera uosle ir galingu, plačiu žandikauliu. Tokios pačios savybės buvo reikalingos ir bulių gaudynių sportui, kuris buvo populiarus keliose Europos valstybėse. Anglų pamėgtam, šiam sportiniui žaidimui naudojami buvo Buldogai, o vokiečiai naudodavo didelius Mastifų tipo šunis.

Maždaug 1830-aisias metais, buvo dedama daug vokiečių medžiotojų pastangų, suformuoti naują veislę, kryžminant jų Bullenbeiserius su Mastifų tipo šunimis dėl dydžio ir su Buldogais bei terjerais dėl jų atkaklumo. Sukurti mišrūnai buvo ištvermingi ir vikrūs, su stipriu sąkandžiu ir aptakiu kūnu. Kai Britanijos įstatymai uždraudė bulių gaudynes, vokiečiai naudojo šunis daugiausiai pagalbai mėsininkams, kai reikėdavo saugoti galvijus skerdimo vietose.

1895-aisiais metais, Bokseriai dalyvavo šunų parodose ir kitais metais įsikūrė pirmasis Bokserių klubas – „Vokiečių Bokserių klubas“. Manoma, kad Bokserio vardas kilo iš vokiško žodžio „Boxl“ – šiuo vardu šunys buvo žinomi skerdyklose. Būdami pirmieji šunys, kurie veikė kaip karo arba policijos šunys Vokietijoje, 1900-aisiais metais, Bokseriai įsitvirtino kaip pagalbiniai šunys, pasirodymų šunys ir šeimos augintiniai. Ši veislė buvo pripažinta Amerikos veislynų klubo 1904-aisiais metais, bet Vokiečių Bokseriai pradėjo populiarėti tik nuo 1940-ųjų metų. Per metus jie tapo vienais populiariausių šunų kompanionų Junginėse Amerikos Valstijose ir šiuo metu užima šeštą vietą tarp populiariausių veislių Jungtinėse Amerikos Valstijose.