Pudelis aprašymas

Pudelių veislės šunys gali būti mažo arba vidutinio dydžio ir jie nepriklauso sportinei grupei. Nors jų kilmė yra dar vis svarstoma, pirmoji abiejų tipų veisles veisė Prancūzija. Iš pradžių naudojami ančių medžioklei, Pudeliai vėliau tapo cirko atlikėjais, šunų parodų nugalėtojais, vedliais ir mylimais naminiais augintiniais.

Pudelis Charakteristika

Kilę iš darbinių Retriverių veislės, Pudelių kūnas yra atletiško tipo. Kvadratinės proporcijos Pudelio kūnas turi gracingą išvaizdą ir išdidžią bei lengvą eiseną. Pudelių kailis yra tankus, garbanotas ir šiurkštus. Įprastai, apkirpimas (arba šukuosena) yra atliekamas dekoratyviais arba praktiškais tikslais.

Temperamentas ir asmenybės bruožai

Įprasto dydžio Pudeliai yra vieni paklusniausių ir protingiausių šunų, kurie suderina žaismingumą su entuziazmu ir ryžtinga dvasia. Jų išlaikytas pomėgis medžioklei, plaukimui, bėgimui ir žaidimui „atnešk“. Nors ši veislė yra drovi prie nepažystamų, ji labai gerai sutaria su pažįstamais žmonėmis ir yra pakanti vaikams.

Mažieji Pudeliai reikalauja kasdieninio šukavimo, nors jei šuniukas trumpaplaukis – užtenka šukuoti kartą per savaitę. Šėrimosi laikotarpiu, Pudelių plaukai patys nenukrenta, bet įstringa tarp gretimų plaukų ir sudaro gumulus. Todėl, jie turėtų būti pašalinti bet kokia kaina. Galima  nuvesti Pudelį pas gyvūnų kirpėją, bet apkirpimas gali būti atliekamas vieną kartą per 4-6 savaites.

Sveikata

Mažieji: Mažųjų Pudelių veislės gyvenimo trukmė siekia nuo 13 iki 15 metų, tačiau jie gali būti linkę į nedideles sveikatos problemas, tokias, kaip: trichiazė (netaisyklingas blakstienų augimas), entropija, distichiazė, katarakta, glaukoma, ašarų latakų atrezija, o pagrindinės jų sveikatos problemos yra laipsniška tinklainės atrofija (PRA), epilepsija, „Legg Perthes“ liga ir girnelės išnirimas. Kartais šios veislės šunims yra pastebimi akmenys šlapimo pūslėje. Mažiesiems Pudeliams rekomenduojami akies, kelio ir klubo testai, taip pat DNA testas, kuris atpažįsta laipsnišką tinklainės atrofiją arba „Villebando“ ligą (vWD).

Įprasiems: Įprasto dydžio Pudelių veislės gyvenimo trukmė siekia nuo 10 iki 13 metų, tačiau kartais jie gali kęsti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius, kaip: skrandžio sukimas, „Adisono“ liga ir  riebalinis adenitas (odos liga), taip pat nedideles ligas: distichiazė, entropija, epilepsija, katarakta ir šunų klubo displazija (CHD). Akies, klubo, DNA testai ir odos biopsija – tai keli testai, kurie gali būti atliekami, norint identifikuoti sutrikimus.

Istorija

Ankstyvieji Pudelių protėviai buvo centrinės Azijos garbanoto kailio šunys, bet taip pat jie tapatinami su Prancūzija. Daugybė šiurkštaus kailio „vandeninių“ šunų taip pat buvo susiję su jų protėviais. Pirmiausia šios grupės išveista šunų veislė buvo Barbetai, kurie taip pat yra garbanoto kailio šunys, pastebėti Vengrijoje, Prancūzijoje ir Rusijoje. Vis dėl to, Vokiečių šunų padermė darė didžiausią įtaką Pudeliams, kuriuos mes žinome šiandien. Vokiečių žodis „pudel“ reiškia „taškytis“, kuris atspindi Pudelio sugebėjimus vandenyje (nepralaidumą vandeniui).

Prancūzijoje, šuo buvo vadinamas „Aukso antimi“, parodant šuns gebėjimus ančių medžioklėje. Taigi, dėl Pudelių vandens ir ganymo protėvių, jie tapo puikiais vandeninės medžioklės kompanionais. Taip pat šie šunys buvo naudojami kaip vedliai, sarginiai šunys, karo šunys,  cirko atlikėjai ir vežimų traukimo pramogai. Jų kailis buvo nukerpamas, kad šunims būtų lengviau plaukti, bet buvo paliekamas pakankamai ilgas kailis ant krūtinės, kad nesušaltų šaltame klimate. Kai kurie tiki, jog ant kailio esantys pūkų kamuoliai, supantys uodegos galiuką ir kojas, buvo reikalingi apsaugai per medžioklę, bet svaresni įrodymai leidžia suprasti, kad tokia išvaizda pasirodė kaip puošmena, per šunų pasirodymo dienas.

Madingosios Prancūzijos moterys turėdavo su savimi Pudelius kaip elegantiškus kompanionus, o Prancūzijos aristokratai paskyrė Pudelį oficialiu nacionaliniu šios šalies šunimi. Pudelis buvo ypatingai akcentuojamas Prancūzijoje, kurioje buvo suderintos Pudelių mylėtojų pastangos, tobulinti mažesnes veisles. Vėlyvajame 19-tame amžiuje, Pudeliai galėjo atlikti pasirodymus cirko arenose. Keletas ankstesniųjų pasirodymų šunų turėjo kailį su ilgomis susipynusiomis arba plonomis garbanomis, vietoj gerai iššukuoto kailio. Pudelių kailis juos pavertė įspūdingais. Bet šį „stilių“ buvo sunku išlaikyti ir ši tendencija baigėsi ankstyvaisiais 1900-aisiais metais, neužilgo, juos pakeitė kitas stilius. Vis dėl to, Pudelių populiarumas stipriai sumažėjo ir Junginėse Amerikos Valstijose. 1920-aisiais metais, Šiaurės Amerikoje vargu ar dar bebuvo šios veislės šunų. Po dešimtmečio, Pudelių veislės šunys sėkmingai sugrįžo ir dabar tampa vieni populiariausių šunų Junginėse Amerikos Valstijose.