Džeko Raselo terjeras yra mažas terjeras, kuris dažnai painiojamas su Parsono Raselo terjeru. Parsono Raselo terjeras yra trumpo kūno ir ilgų kojų, o Džeko Raselo terjeras yra ilgo kūno ir trumpų kojų. Ši veislė dar vis nėra oficialiai pripažinta Amerikos veislynų klubo (AKC). Kitas Amerikos veislynų klubas (UKC) iki 2009-ųjų metų pripažino abi – ir Džeko, ir Parsono pagal Raselo veisles, o Nacionalinis veislynų klubas (NKC) pripažino Džeko bet ne Raselo terjerą.

Charakteristika
Džeko Raselo terjerai yra maži, vikrūs, medžiokliniai šunys. Jų kūnas yra nežymiai ilgesnis negu jų ūgis. Jų ūgis siekia maždaug nuo 25 iki 38 centimetrų, šuns kompaktiškas kūnas ir trumpa uodega. Džeko Raselo terjero svarbiausia ypatybė – krūtinė. Ji turėtų būti plokščia ir siaura, su prie pat esančiomis priekinėmis kojomis, suteikiančiomis sportišką įvaizdį. Džeko Raselo terjerai buvo veisti raudonųjų lapių medžiojimui, taigi jų ūgis buvo parinktas atsižvelgiant į tai, kad jiems reikėdavo dirbti nedideliuose urvuose, į kuriuos pabėgdavo lapės. Džeko Raselo terjero kailis gali būti šiurkštus arba švelnus, bet visada yra dvigubas. Spalva dažniausiai būna balta, arba balta su gelsvai rudu atspalviu, su rudomis ar juodomis žymėmis. Džeko Raselo terjerai apytiksliai sveria nuo 6 iki 8 kilogramų. Galva yra plati ir plokščia, su stipriu žandikauliu, kuris sudaro žirklių tipo kandimą ir tiesius, šiek tiek didelius dantis. Džeko Raselo terjerai juda nerūpestinga, pasitikinčia eisena, kuri parodo šios veislės charakterį.

Temperamentas ir asmenybės bruožai
Džeko Raselo terjerai charakterizuojami kaip labai energingi šunys. Net jeigu jie yra mažo dydžio, Džeko Raselo šunys nėra rekomenduojami gyventojams butuose, nes jiems reikalingas fizinis krūvis. Jie gali tapti neramūs, jei nebus užtikrintas pakankamas energijos išeikvojimas. Apskritai, tai yra smagi veislė. Taip pat šie šunys yra labai protingi, sportiški, bebaimiai ir balsingi. Rekomenduojami paklusnumo mokymai, nes kartais jie turi polinkį į užsispyrimą ir agresyvumą. Vis dėl to, energinga prigimtis ir garsus lojimas šiuos šunis paverčia puikiais sarginiais šunimis.

Priežiūra
Didžiausia Džeko Raselo terjerų priežiūra yra užtikrinti, kad jie pakankamai judėtų. Be to, jų priežiūra yra paprasta. Džeko Raselo terjerai turi būti kartais maudomi, kai to reikia, dėl jų trumpo kailio. Reguliarus šukavimas rekomenduojamas su kietu, šiurkščių šerių šepečiu. Norint, kad Džeko Raselo terjeras dalyvautų parodose, jų kailis turėtų būti nenukirptas. Taip kailis atrodo švelnesnis ir atsparus vandeniui bei purvui, o nukirptas kailis nėra atsparus.

Sveikata
Dažnai pasitaikančios sveikatos problemos, paveikiančios Džeko Raselo Terjerus yra paveldimos akių ligos ir kurtumas. „Legg Perthess“ yra klubo sąnarių liga, kuri gali dažniau pasitaikyti mažesniems veislės šunims, kartu ir Džeko Raselo terjerams. Taip pat jie yra linkę į kelio girnelės dislokaciją. Džeko Raselo terjerai yra gerai žinomi kaip gyvenantys ilgą ir sveiką gyvenimą nuo to laiko, kai veisėjai apsaugojo genofondą, užkirsdami kelią tiesioginiam veisimui. Esant tinkamai priežiūrai, vidutinė gyvenimo trukmė siekia 15 metų, galimai net ilgesnė. Pagrindinės sveikatos problemos, susijusios su Džeko Raselo terjerais paprastai būna dėl tam tikrų veisimo rūšių recesyvinių genų.
Istorija
Džonas Raselas buvo tas žmogus, kuris jautė aistrą lapių medžiotojams terjerams, kurie jau išnykę – Anglų Baltiesiems terjerams. Šios veislės šunys buvo veisiami būtent baltos kailio spalvos, kad išsiskirtų nuo grobio, kurį jie sekdavo. Šie šunys iš tikrųjų skyrėsi nuo Parsono Raselo ir Džeko Raselo terjerų. Per Antrąjį Pasaulinį karą medžioklinių šunų reikalingumas drastiškai sumažėjo ir kartu Džeko Raselo terjerų skaičius. Tuo metu, šie šunys buvo laikomi kaip šeimos kompanionai. Džeko Raselo terjerų klubas Amerikoje įsikūrė 1976-aisiais metais, kurį įkūrė Džeko Raselo terjerų veisėja Alisa Krawford. Vėlyvaisiais 1990-aisiais metais, Amerikos veislynų klubas pripažino Džeko Raselo terjerus kaip oficialią veislę, bet Amerikos Džeko Raselo terjerų klubas tam prieštaravo ir norėjo toliau laikyti Džeko Raselo terjerus darbiniais šunimis. Parodose, šios veislės terjerai nėra teisiami už jų vertingas fizines savybes, teisiami už tas savybes, kurios juos paverčia puikiais kompanionais. Jie praranda taškus už pasipūtimą ir ydas, kurios veikia jų gebėjimą dirbti.